Arbatos mylėtojo žodynėlis

Šiame žodynėlyje rasite populiariausių ir dažniausiai vartojamų arbatos terminų paaiškinimus. Žodynėlis padės Jums lengviau orientuotis arbatos asortimente, taip pat geriau suprasti arbatų aprašymus, randamus mūsų ar kitų tiekėjų internetinėse parduotuvėse.

Pagrindinės sąvokos

Arbata – šiuo bendriniu pavadinimu visame pasaulyje vadinami tik iš Cammelia Sinensis augalo lapų gaminami produktai. Visi likę produktai, gaminami iš žolelių, vaistažolių, vaisių ar gėlių valgomųjų dalių, bei kitų, ne Cammelia šeimos, augalų, turi keletą įvairių pavadinimų, naudojamų anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis kalbančiose šalyse. Lietuvoje visi šie produktai paprastai vadinami vienu, bendriniu pavadinimu – arbata.

Arbatos rūšys – kaip jau minėjome, tikroji arbata yra gaminama iš Cammelia  Sinensis augalo lapelių bei viršūninių pumpurų. Skirtinga arbatžolių išvaizda, kvapas, gėrimo spalva, aromatas ir skonis gaunami žaliavos apdorojimo procese naudojant skirtingas technologijas. Pagal gamybos proceso ypatumus, arbata skirstoma į 6 rūšis: baltoji, geltonoji, žalioji, vulong, juodoji ir fermentuota (brandinta).

Baltoji arbata – tai mažiausiai apdorota arbata, lengvo ir subtilaus skonio. Ji gaminama iš labai jaunų lapelių arba pumpurų, kurie dažnai būna padengti plonais sidabriniais pūkelias. Arbata lengvai apvytinama, o tada džiovinama, kad užkirsti kelią oksidacijai. Paprastai jis renkamas tik kartą metuose, pavasarį, ir daugiausia gaminama Kinijoje. Tačiau pastaraisiais metais Nepalas, Indija ir Šri Lanka taip pat pradėjo gaminti geros kokybės baltąją arbatą.

Geltonoji arbata – tai reta ir subtili arbatos rūšis, sparčiai nykstanti, nes jos slapti apdorojimo metodai išnyko kartu su jų praktikais. Geltonoji arbata buvo sukurta taip, kad būtų panaši į žaliąją arbatą, tačiau daugiau dėmesio skiriant saldumui.

Žalioji arbata – tai dažniausiai vartojama arbata Azijoje. Du pagrindiniai gamybos būdai: drėgnasis ir sausasis. Nuskinti lapeliai nedelsiant garinami arba kepinami keptuve, kad fermentai nepradėtų oksiduotis (arbatžolės netamsėtų). Yra daug žaliosios arbatos atmainų, daugelis jų gaminamos rankomis. Žalioji arbata būna įvairių formų ir skirtingų dydžių lapelių ir apdorojama įvairiais unikaliais būdais.

Vulong arbata – tai iš dalies oksiduotos arbatos, kurių oksidacija svyruoja nuo maždaug 25 proc. iki 75 proc. Kadangi vulong arbatų oksidacijos procentas yra tarp žaliosios ir juodosios arbatos, jos  turi abiejų šių rūšių savybių, ir yra skirstomos į šviesias ir tamsias. Prancūzijoje ši arbata dar vadinama „mėlynąja“ (blue tea), nes susuktas lapas gali būti melsvai žalios spalvos.

Juodoji arbata – tai pati populiariausia arbata Vakarų pasaulyje. Juodoji arbata dažniausiai yra pilnai oksiduota ir labiausiai apdorota arbatos rūšis. Arbatos lapai pereina daugybę apdorojimo etapų, įskaitant vytimą, kočiojimą, fermentaciją, oksidaciją ir džiovinimą. Įvairios šalys-gamintojos garsėja savo išskirtinės kokybės juodąja arbata, kaip pavyzdžiui, Indija – Darjeeling, Kinija – Keemun, o Šri Lanka – Uva ar Kenilworth.

Fermentuota (brandinta) arbata – ši arbata apdorojama tais pačiais metodais, kaip ir žalioji arbata pradinėse perdirbimo fazėse, tačiau, po gamybos procesų, ji pereina visiškai unikalią mikrobinę fermentaciją. Plačiausiai žinoma fermentuota Puerh arbata, kuri tradiciškai kilusi iš Yunnan provincijos, Kinijoje, ji gali būti Shou (nokintos/virtos) arba Sheng (žalios) arbatos pavidalu. Skirtumas yra tas, kad žalias puerh yra garinamas, presuojamas į pyragus (vadinamus „bing“) ir paliekamas fermentuotis, bei bręsti per tam tikrą laiką, o nokintas/virtas puerh gaminamas iš neapdoroto puerh, jam leidžiant fermentuotis drėgnoje ir šiltoje terpėje. Lapuose esantys natūralūs fermentai ir bakterijos pamažu pradeda fermentacijos procesą, panašų į kompostavimą. Būtent šis procesas suteikia arbatai žemiško skonio ir saldaus muskuso aromato. Tai sodri ir turtinga arbata, kuri su amžiumi natūraliai tobulėja kaip geras vynas.

Vaisių/žolelių mišinys – bet kuris kitas arbatos produktas, kurio sudėtyje nėra Cammelia Sinensis augalo. Žolelių, kaip, pavyzdžiui, ramunėlių, mėtų, melisų, imbiero, pipirmėčių, citrininių verbenų ir kt., bei jų mišinių užpilai ar nuovirai gaminami iš daugybės skirtingų augalų. Daugelis iš jų turi naudos sveikatai, tačiau tai nėra arbata, nes nėra gaminama iš Cammelia Sinensis augalo, taip pat, jų sudėtyje nėra kofeino, bei kitų cheminių junginių, paprastai randamų arbatoje.

Rooibos (raudonoji) arbata – šis Pietų Afrikoje augantis krūmas priklauso ankštinių šeimai ir taip pat nesusijęs su Cammelia Sinensis augalu, todėl gali būti priskiriamas prie žolelių. Rooibos arbatą šiame žodynėlyje išskyrėme todėl, kad jos gamybos procese yra ir oksidacija, kai tuo tarpu kitos žolelės paprasčiausiai tik išdžiovinamos. Rooibos arbatoje gausu antioksidantų, ji turi labai mažai taninų ir yra visiškai be teanino (tonizuojančios medžiagos), todėl puikiai tinka vakare.

Rūšinė (premium) arbata – taip vadinamos ypač aukštos kokybės, rinktinės arbatžolės, paprastai, iš ekspertų pripažintų ir ypač vertinamų gamybos vietų. Rūšinė arbata dažniausiai yra vienos kilmės - iš konkretaus regiono gauta, vieno konkretaus ūkio, vieno derliaus arbata. Tokia arbata turi nurodytą ne tik rūšį, tikslią sudėtį, bet ir aiškią kilmę – konkretų augintoją, vietovę. Rūšinėmis gali būti tiek juodosios, tiek žaliosios, baltosios, geltonosios, puerh ar vulong arbatos. Taip pat galimi ir kelių rūšinių arbatų mišiniai.

Arbatos mišinys – tai produktas, kurį gaminant sumaišomos kelios tos pačios rūšies, ar kelių rūšių arbatos. Tokios, visiems gerai pažįstamos arbatos, kaip „English Breakfast“ ir „Earl Grey“ yra juodųjų arbatų mišiniai, o jų pavadinimai - tik prekių ženklai. Mišiniai gali būti gaminami ir maišant arbatas su žolelėmis, pavyzdžiui, daugeliui gerai žinomas Maroko žaliosios arbatos ir mėtų mišinys.

Aromatinis mišinys – tai mišinys pagamintas iš arbatžolių ir aromatingų priedų (prieskonių; džiovintų, liofilizuotų vaisių, uogų ar gėlių žiedlapių; sėklų; riešutų; cukatų ir t.t.). Tokie mišiniai yra ryškių, persipinančių skonių. Jų gamybai dažniausiai naudojamos pigesnės, žemesnės kokybės arbatžolės.

Aromatinta arbata (mišinys) – tai arbata, kurios aromatas (skonis) dirbtinai papildytas natūralios kilmės priedais – gėlių, vaisių, prieskonių esencijomis, aliejais ar ekstraktais. Tokios arbatos (mišiniai) išsiskiria savo kokybe ir natūralumu. Pigesnėms aromatintoms arbatoms gaminti naudojamos sintetintos kvapiosios medžiagos, primenančios vaisių, uogų, gėlių ar prieskonių aromatus (populiariausi – citrusų, kriaušių, persikų, vanilės kvapus primenantys dirbtiniai maisto priedai).

 

Arbatos degustuotojo terminologija

Aromatas – technine kalba kalbant, tai uoslės ir gomurinės burnos dalies pojūčių junginys, juntamas gėrimo degustavimo metu. Tačiau šis žodis taip pat dažnai vartojamas apibūdinti arbatžolių ar arbatos gėrimo kvapus apskritai.

Kvapas – žiūrėti „aromatas“.

Skonis – žmogaus skonio receptoriai paprastai atpažįsta keturis pagrindinius skonius: saldu, kartu, rūgštu, sūru. Tačiau, kalbant apie arbatą, aptinkamas penktasis skonis – umami, kilęs iš japonų kalbos žodžio, reiškiančio gana neapibrėžtą sąvoką „skanu“.

Skonio paletė (bukietas) – tai visos kvapo, bei skonio ypatybės, kurios jaučiamos per nosį uostant arbatą, o vėliau burnoje, ragaujant gėrimą.

Pagrindinės natos – arbatoje atrandama begalė skirtingų skonio ir aromato atspalvių, kurie visi yra sugrupuoti pagal tam tikrą sistemą. Apibūdinant gėrimą, pirmiausia identifikuojami ryškiausiai juntami skoniai ir aromatai, vadinamos pagrindinės natos. Šioje internetinėje parduotuvėje mes naudojame Pasaulinės arbatos asociacijos patvirtintą paletę, kuri išskiria šias pagrindines skonių/aromatų grupes: augaliniai, vaisiniai, gėlių, saldūs, medienos, žemės, prieskonių, riešutų-sėklų, mineralų, medžiaginiai, pieniški, jūriniai.

Užpilas – tai reiškia ir infuzijos (skystis, gaunamas užpilant arbatžoles) veiksmą, ir išmirkytus lapus, kurie vėliau išimami.

Tekstūra – apima tiek infuzijos (skystis, gaunamas užpilant arbatžoles), tiek panaudotų arbatžolių lapų išvaizdą, bei konsistenciją.

Arbatos charakteris – tai kompleksiškas arbatos aromato, spalvos, tekstūros ir skonio junginys.