Kur auga arbata?

Arbatžolių lapeliuose užkoduota jų augimo vieta, kur gimsta gėrimo aromatas, intensyvumas, ir net spalva, todėl jos augimo vieta, geografinės - gamtinės salygos iš tiesų svarbu.

Ar žinojote, kad šiuolaikinės technologijos ir augalų selekcijos pasiekimai leidžia sėkmingai užauginti arbatą visuose pasaulio žemynuse, išskyrus tik Antarktidą? Taigi, trumpai susipažinkime su šalimis, kur auga arbata.

KINIJA

Ši šalis laikoma arbatos gimtine, bei vartojimo kultūros pradininke. Šios šalies žmonės išrado daug dalykų: popierių, paraką, kompasą, bet nuostabiausias iš jų buvo arbata, kurios atsiradimas priskiriamas imperatoriaus Shen Nong laikams, apie 2737 metus pr.m.e.

Šioje šalyje pagaminama daugiau arbatos rūšių nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje - nuo skirtingo apdorojimo juodosios, žaliosios ir baltosios arbatos rūšių iki oolong, puerh, bei geltonosios arbatos. Kinijoje taip pat gaminama daugiausia ortodoksinių arbatų, lyginant su visomis kitomis šalimis.

Jei dar abejojate, kad kinai apie arbatą išmano viską, tik pavartykite Lu Yu‘o „Arbatos klasiką“, kurios pirmasis leidimas datuojamas 780 m.e.m. Tai kūrinys, apimantis viską: nuo arbatos krūmų auginimo technologijų iki saloninio etiketo…

INDIJA

Pirmosios arbatos plantacijos Indijoje atsirado 19-tame šimtmetyje britų kolonistų dėka, kai Škotijos tyrinėtojas Robert‘as Bruce‘as atrado Asamoje augančius laukinius White Jat arbatos krūmus ir taip sudarė sąlygas naujai arbatos rūšiai atsirasti. Indijoje auginama arbata yra tokia pat garsi ir populiari kaip kiniška.

Pagrindiniai Indijos arbatos gamybos regionai yra: Darjeeling, Assam, Nilgiri/Coonoor, Sikkim Himchal Pradesh. Darjeeling regiono arbatos dažniausiai gaminamos ortodoksiniu būdu ir pasižymi sudėtingu skoniu, bei nuostabiu aromatu. Asamo arbatos paprastai gaminamos ortodoksiniu stiliumi, jos būna sodrios ir salyklinės, vartojamos su pienu ir cukrumi. Nilgiri regiono arbatos yra kvapnios ir švarios, jos paprastai gaminamos taikant CTC gamybos metodą.

JAPONIJA

Į Japoniją arbatą pirmą kartą atgabeno kinų vienuoliai Song dinastijos laikotarpiui (960-1279), nuo tų laikų japonai puoselėjo arbatos gėrimo tradiciją ir pavertė ją tikru menu, vadinamu chado (arbatos kelias).

Žymiausios arbatos auginimo vietovės – Honšiū, Šizuoka (tarp Ramiojo vandenyno ir Fudži kalno), kur pagaminama didžioji dalis šalies arbatos, ir Udžis (Kiotas), kur auginamos vienos iš labiausiai vertinamų Japonijos arbatų. Beveik visa Japonijoje gaminama arbata yra žalioji, tačiau paskutiniu šalyje pradedama gaminti ir nedideli juodosios bei fermentuotos arbatos kiekiai. Japoniškas arbatos apdorojimo metodas yra unikali ortodoksinio proceso adaptacija.

ŠRI LANKA

Šalis, daug kam pažįstama kolonijiniu vardu – Ceilonas, Šri Lanka tapo svarbia arbatos gamybos dalyve netrukus po to, kai 1869 m. žlugo kavos derlius. Šiandien saloje gaminama daugiausia tradicinės juodosios arbatos, kuri yra viena iš populiariausių pasaulyje. Arbatos auginamos nuo jūros lygio iki 3 000 m virš jūros lygio, o skirtingame aukštyje jos pasižymi skirtingomis savybėmis. Labiausiai žinomi Šri Lankos arbatos regionai yra Dimbulla, Nuwara, Eliya ir Uva.

TAIVANAS

Taivanas, anksčiau vadintas Formosa, garsėja dėl puikių oolong arbatų (įskaitant pouchong arbatas, kurias galima priskirti prie žaliųjų arbatų, nes jos yra lengvai oksiduotos).

Taivano arbatos regionai siejami su kalnais. Iš tiesų, daugelyje regionų pavadinimų esantis žodis "shan" reiškia "kalnai" arba "kalnų masyvas". Kiekvienas regionas garsėja skirtingomis arbatomis.

Pagrindiniai Taivano arbatos gamybos regionai yra šie: Ali Shan, Hsinchu, Yushan, Kaohsiung, Li Shan, Nantou, Shan Lin Xi, Wen Shan/Ping Lin.

INDONEZIJA

Arbatos plantacijas Javos saloje pirmą kartą pabandė užveisti olandai 18-tame šimtmetyje. Deja, Camellia sinensis arbatos krūmų sodinukams, kontrabanda atgabentiems iš Kinijos, netiko Indonezijos salos dirvožemis, ir iki 19-tojo šimtmečio ši pramonės sritis merdėjo. Kai britai netikėtai atrado Camellia assamica rūšies augalus, olandai dar kartą pabandė savo laimę, šį kartą su naujais sodinukais – ir tai buvo tikroji sėkmė.

Java ir Sumatra daugiausia gamina žaliąją arbatą, taip pat kai kurias juodąsias CTC arbatas ir oolongus. Kai kuriose plantacijose ir soduose dabar gaminamos specialios pasaulinės klasės arbatos - stiprūs ir aromatingi pusryčių arbatų mišiniai.

AFRIKA

Didžioji dalis šiame žemyne auginamos arbatos yra juodoji arbata, dažniausiai parduodama sufasuota arbatos maišeliuose. Tokia arbata gaminama CTC (crush, tear, curl) metodu, t.y., renkama ir apdorojama mechanizuotai. Kai kuriose šalyse naudojamas ir ortodoksinis, arba tradicinis, arbatos gamybos metodas. Tokia arbata laikoma kokybiškesne ir yra labiau vertinama arbatos mėgėjų.

Arbatos gamybos šalys Afrikoje: Burundis, Etiopija, Kamerūnas, Kenija, Kongo Demokratinė Respublika, Madagaskaras, Malavis, Mauricijus, Pietų Afrikos Respublika, Ruanda, Tanzanija, Uganda, Zimbabvė.

PIETŲ KORĖJA

Tikra arbatos revoliucija įvyko Gorjeo laikotarpiu (918 m. pr. Kr. - 1392 m. pr. Kr.), kai budizmas tapo pagrindine šalies religija. Kartu su įvairių budistinių kalendorinių apeigų perėmimu, Korėjos kultūroje paplito daug kitų budistinių papročių. Vienas iš tokių neišvengiamų dalykų buvo ramybės suteikiantis arbatos ritualas.

Daugelį Pietų Korėjoje gaminamų arbatų augina smulkūs ūkininkai.Didžiausia arbatos auginimo teritorija Korėjoje yra Boseongas, taip pat Hadongas ir Čedžu sala. Visoje Korėjoje daugiausia gaminama žalioji arbata, o juodosios ir fermentuotos arbatos gaminama mažiau.

PIETŲ IR CENTRINĖ AMERIKA

Pagrindiniai Pietų ir Centrinės Amerikos arbatos gamybos regionai yrapraktiškai tie patys, kaip ir kavos: Argentina, Bolivija, Brazilija, Ekvadoras, Gvatemala, Kolumbija, Kosta Rika.

Beveik visa, Pietų Amerikoje pagaminama, arbata yra juodoji, nors Kolumbijoje ir Bolivijoje dabar gaminama ir geros kokybės žalioji arbata. Dauguma šios pasaulio dalies arbatžolių apdorojamos naudojant CTC metodą ir fasuojamos į arbatos maišelius, tačiau Bolivijoje, Kolumbijoje ir Gvatemaloje galima rasti arbatos, pagamintos tradiciniais metodais.

ŠIAURĖS AMERIKA

Pagrindinės arbatos gamybos valstijos yra: Alabama, Havajai, Misisipė, Oregonas, Pietų Karolina, Vašingtonas.

Havajai yra žinomi dėl savo rankomis gaminamų arbatų. Pietų Karoliną garsina Bigelow šeimai priklausanti arbatos plantacija Čarlstone.

KITOS ŠALYS

Australija: Žalioji sencha stiliaus arbata gaminama Viktorijos valstijoje, o juodoji ir žalioji arbata - Kvinslando valstijoje.

Azerbaidžanas: arbata pradėta auginti XX a. pradžioje ir buvo plėtojama Sovietų Sąjungoje: geografiniu požiūriu Lenkerano-Astaros regionas yra labai arti Irano Lahidžano regiono, kuriame auginama didžioji dalis Irano arbatos.

Azorų salos (Portugalijos dalis): Arbatos plantacijos Azorų salose buvo pradėtos auginti 1874 m., remiantis vietinio kiniečio iš Makao patirtimi.

Bangladešas: Daugiausia gaminama juodoji arbata, nors dabar nedideliais kiekiais gaminama ir žalioji arbata. Šioje šalyje vystosi stiprus sąžiningos prekybos ir ekologiškos gamybos judėjimas.

Europa: Visai neseniai, maždaug prieš 10 metų, įvairiose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, buvo pradėtos kelios individualios iniciatyvos. Kai kuriais atvejais eksperimentinis etapas sėkmingai praėjo, ir „pilotinė gamyba“ vyksta, numatomi aukštos kokybės produktai ir įdomios augimo perspektyvos.

Iranas: Dauguma Irano juodosios arbatos suvartojama Irane.

Malaizija: Kamerono aukštumose išauginama 70 procentų Malaizijos arbatos.

Nepalas: Nepalas neseniai pradėjo gaminti puikias iš dalies oksiduotas juodąsias arbatas, kurių skonis yra panašus į kaimyninio regiono Darjeeling arbatas. Nepale taip pat gaminamos nuostabios baltosios ir žaliosios retos arbatos bei rankų darbo specialios arbatos.

Papua Naujoji Gvinėja: daugiausia gamina juodąją arbatą.

Rusija: pagrindinė arbatos gamybos sritis Rusijoje yra Sočis, šiauriausias pasaulyje arbatos gamybos regionas.

Sakartvelas: Šioje Eurazijos šalyje gaminamos nedidelės rankų darbo juodosios arbatos partijos, kurias populiarina speciali arbatos bendruomenė. Iki šiol daugiausia europietiškos arbatos pagaminama būtent Sakartvele. Gamyba pradėta 1893 m. (Ukers 1935) rytinėje Juodosios jūros pakrantėje, Batumyje, kur 150 hektarų arbatos buvo pasodinta naudojant sėklas iš Kinijos, Indijos ir Ceilono

Tailandas: kai kurie Taivano oolong gamintojai persikelia į Tailandą dėl pigesnių žemės ir darbo sąnaudų. Ten jie pradeda gaminti gerus oolongus.

Tibetas: nedideli arbatos kiekiai užauginami Tibeto aukštumoje, tačiau ji daugiausia suvartojamos šalyje ir neeksportuojama.

Turkija: beveik visa Turkijoje gaminama arbata yra juodoji, tačiau gyventojai taip pat geria daug žaliosios arbatos.

Vietnamas: Daugelį metų gaminę daugiausia žemos kokybės arbatas, kai kurie gamintojai palaipsniui pereina į kokybiškos, netgi išskirtinės arbatos gamybą. Pastaraisiais metais Vietnamo arbata vis labiau pastebima ir vertinama pasaulio arbatos ekspertų.

Naujoji Zelandija: čia pagaminama daugybė oolong arbatų, žinomų kaip Zealong.